2013 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Kas yra nuoseklusis vertimas?

Vertimas pranešėjui baigus kalbėti.
Vertėjas sėdi kartu su delegatais, klausosi kalbos ir po to atpasakoja ją kita kalba, paprastai remdamasis pasidarytais užrašais. Dabar nuoseklųjį vertimą daug kur pakeitė sinchroninis, tačiau nuosekliuoju būdu vis dar verčiama tam tikros rūšies susitikimuose (pvz., labai techniniuose susitikimuose, per darbo pietus, mažose grupėse, išvykose).
Gerai pasirengę vertėjai gali tiksliai atpasakoti 10 minučių trukmės ar ilgesnes kalbas.

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Ko reikia norint tapti profesionaliu vertėju?



Jei manote, kad būti vertėju yra Jūsų pašaukimas, tuomet jau tikrai žinote šios profesijos pranašumus ir trūkumus, kurie galbūt ir lėmė Jūsų norą tapti šios profesijos atstovu. Nesvarbu, kokią profesiją pasirenki, kelias iki profesionalo lygio visuomet yra ilgas ir gana akmenuotas. Tad ką daryti norint tapti profesionaliu vertėju?
1. Pirmasis ir bene svarbiausias dalykas – tikrai gerai išmokti užsienio kalbą. Tik kalbos studijų universitete nepakaks, tačiau tai bus pirmas didelis žingsnis profesionalaus vertėjo karjeros link. Studijuodami pasirinktą užsienio kalbą, dėkite maksimalias pastangas ir kruopščiai ruoškitės ne tik atsiskaitymams ar egzaminams, tačiau ir paskaitoms, būkite atidūs ir stenkitės pasiimti visas Jums duodamas žinias. Nepagailėkite dalies savo laisvalaikio domėjimuisi kalbos naujovėmis, jos subtilybėmis ir terminologija.
2. Vertėjui be galo svarbu ne tik nepriekaištingai mokėti užsienio kalbą, tačiau lygiai taip pat nepriekaištingai mokėti ir savo gimtąją, lietuvių kalbą. Turite nepamiršti, kad vertimai atliekami ne tik iš lietuvių kalbos, tačiau ir į lietuvių kalbą. Tad Jūsų lietuvių kalbos žinios turi būti nuolat atnaujinamos. Sekite kalbos naujienas, vartokite tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamus terminus, puikiai išmanykite gramatikos taisykles ir išimtis, didelį dėmesį kreipkite į taisyklingą skyrybą.
3. Jei prie pirmų dviejų punktų galite padėti pliusą, tuomet toliau Jums reikia praktikos. Bet kaip jos įgyti? Atlikti praktiką ir įgyti praktikos yra du skirtingi dalykai, tačiau juos nesunkiai galima paversti vienu. Nepamirškite, kad praktikos esmė yra įgyti žinių, tobulėti. Visuomet konstruktyviai reaguokite į Jums duodamas pastabas ir stenkitės iš jų pasimokyti. Atlikdami praktiką universitete ar vertimų biure, stenkitės dėti maksimalias pastangas ir mokykitės iš Jums duodamų užduočių, vertinkite grįžtamąjį ryšį, t. y. vertinkite gaunamas pastabas ir savo klaidas paverskite pranašumais! O kaip toliau gauti taip reikalingos patirties? Atlikite savanoriškus vertimus. Verskite „Vikipedijos“ straipsnius, „ted.com“ – tai dar viena svetainė, kurioje, versdami vaizdo kalbas, galite įgyti puikios patirties, praplėsti akiratį ir suteikti galimybę kitiems, nemokantiems kalbos, įgyti naujų žinių.

Iš ko susideda vertimo kaina?

Kas vienam yra brangu, kitam – pigu. Natūralu, kad visi ne tik kainą, bet ir kitus vertimo aspektus vertina skirtingai. Tačiau turbūt kiekvienam, kada nors susidūrusiam su vertimais, yra kilęs klausimas, iš ko susideda vertimo kaina?
Visų pirma svarbu žinoti, kad vertimo kaina skaičiuojama spaudos ženklais. Lietuvos vertimų biuruose vieningos ženklų skaičiavimo sistemos nėra – vieną vertimo puslapį gali sudaryti nuo 1500 iki 1800 spaudos ženklų be tarpų arba su tarpais. Kuo daugiau spaudos ženklų už tą pačią kainą sudaro vertimų biuro sutartinį puslapį, tuo klientui pigiau. Kai kurie vertimų biurai vertimo puslapius skaičiuoja ne spaudos ženklais, o žodžiais. Būtent tokia sistema naudojama daugelyje pasaulio šalių.
Naudodamiesi programa „Microsoft Word“, vertimo apimtį nesunkiai galite apsiskaičiuoti ir jūs. Pasižymėkite norimo versti teksto dalį, paspauskite „Tools“, po to „Word Count“. Atsiradusioje lentelėje jums bus pateikta visa reikalinga informacija. Atsižvelgdami į tai, kokią sutartinę vertimų apimties skaičiavimo sistemą naudoja jums vertimų paslaugas teikiantis biuras, pasirinkite jums reikalingą grafą – „Words“, – jei vertimo apimtis skaičiuojama žodžiais, „Characters (with spaces)“, – jei vertimo apimtis skaičiuojama spaudos ženklais su tarpais, ar „Characters (no spaces)“, – jei vertimo apimtis skaičiuojama spaudos ženklais be tarpų. Gautą ženklų skaičių padalinkite iš vertimų biuro sutartinio puslapio žodžių ar spaudos ženklų skaičiaus ir gausite apytikslę jūsų vertimo apimtį. Labai svarbu žinoti, kad verčiant į kitą kalbą teksto apimtis keičiasi, todėl beveik neįmanoma iš anksto apskaičiuoti tikslios vertimo apimties ir kainos.
Vertimų rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje verslo šakoje, kaina susideda iš pastoviųjų ir kintamųjų kaštų. Didžiąją pastoviųjų kaštų dalį sudaro nuolatinių biuro darbuotojų atlyginimai ir už juos mokami mokesčiai, biuro patalpų priežiūra ir išlaikymas. Nemažą pastoviųjų kaštų dalį sudaro nekilnojamo turto bei kiti privalomieji mokesčiai. Kintamieji kaštai tiesiogiai priklauso nuo gaunamų vertimų užsakymų – kuo daugiau ir kuo didesni užsakymai, tuo daugiau darbo turi pagal autorines sutartis arba pagal individualios veiklos pažymas dirbantys vertėjai. Dėl to auga įmonės gaunamos pajamos, tačiau auga ir kintamieji kaštai, nes atlygis vertėjui sudaro apie 50 proc. visos vertimo kainos. Tad akivaizdu, kad vertimų biuro pelningumo marža sudaro tik apie 15 proc. bendros jūsų užsakymo kainos.
Vertimų rinka pasižymi labai specifiniais aspektais, tačiau kartu yra ir panaši į visas kitas verslo šakas. Todėl nieko keista, kad vertimo kainos skirtingose įmonėse gali smarkiai skirtis – nuo gerokai mažesnės už rinkos vidurkį iki žymiai didesnės už jį. Jei 50 proc. užsakymo vertės sumokama vertėjui, tuomet akivaizdu, kad biuruose, kurių siūlomos kainos yra žymiai mažesnės už rinkos vidurį, dirba „pigesni“ vertėjai. Kuo aukštesnė vertėjo kvalifikacija ir atliekamų vertimų kokybė, tuo jo įkainiai yra didesni. Vertimų biuruose, kuriuose kainos daug aukštesnės nei rinkos vidurkis, į kainą gali būti įtraukta ir kalbos redaktoriaus paslauga arba nustatyta didesnė pelningumo marža. Renkantis vertimo paslaugų teikėją būtina gerai pagalvoti apie savo lūkesčius ir prioritetus, nes tiek kitose verslo šakose, tiek ir vertimų rinkoje žemiausia kaina dažnai reiškia ir žemiausią kokybę.
šaltinis :http://www.vertimubiurai.lt/kas-yra-vertimas.htm

Kas yra vertimas?

 
Vertimas tai yra rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Vertimus galima suskirstyti i dvi grupes, tai rašytiniai ir žodiniai vertimai. Į vertimo procesą yra įtraukiamas kontekstas, dviejų kalbų rašybos ir skyrybos taisyklės, kalbiniai išsireiškimai ir idiomos. Vertimas – tai labai sudėtingas procesas, kuriam reikia daug žinių, laiko, atkaklumo ir, žinoma, patirties. Būtina ne tik nepriekaištingai mokėti savo gimtąją
kalbą, domėtis jos naujovėmis, bet ir labai gerai mokėti užsienio kalbą, išmanyti tos šalies kultūrą ir papročius. Galbūt todėl vertėjo profesija priskiriama prie pačių sudėtingiausių profesijų.
Dažnai klaidingai manoma, kad egzistuoja tik paprastas mechaninis pažodinis vertimas tarp bet kurių dviejų kalbų. Tačiau pažodinio vertimo procesas neapima nei teisingos gramatikos naudojimo, nei reikiamos prasmės perdavimo, o ką jau kalbėti apie kalbinius ypatumus ir savitumus.
Egzistuoja ir kita klaidinga nuomonė apie vertimus, kad šis procesas yra kaip tikslusis mokslas, kur kiekvienas verčiamo teksto žodis tiksliai atitinka išverstojo teksto žodžius. Tačiau tai ne tiesa. Visų žodžių bei išsireiškimų lygiai tokių pačių atitikmenų kitomis kalbomis nėra. Būtent todėl vertimas yra kūrybinis procesas, stengiantis perteikti lygiai tokią pačią teksto prasmę kita kalba, naudojant kalbos į kurią yra verčiama gramatines taisykles, išsireiškimus bei ypatumus.
Vis labiau tobulėjant įvairioms technologijoms, naujovės neaplenkia ir vertimų rinkos. Taigi egzistuoja ir labai populiarus trečiais mitas, kad vertimo programos, kaip pvz.: google vertėjas, tuoj pakeis žmogaus vertimus. Kompiuterinės vertimo programos gali padėti bent šiek tiek suprasti verčiamo teksto esmę, tačiau tikslios prasmės jos perteikti negali dėl jau ankščiau paminėtų priežasčių. Kompiuterinės vertimo programos naudoja pažodinį vertimą, o kiekvienas verčiamos kalbos žodis neturi tikslaus atitikmens kita kalba. Neminint jau to, kad daugelyje pasaulio kalbų vienas žodis turi daugiau nei vieną reikšmę, o kompiuterinės programos parenka pirmą pasitaikiusią verčiamo žodžio reikšmę kita kalba.